Laba diena, aš ne SPS pacientas.

Man kelis kartus yra tekę svečiuotis skubios pagalbos(SPS) skyriuje. Esu nukritusi nuo laiptų pirmais studijų metais, esu su greituke važiavus dėl migrenos, esu nuvažiavus su autobusu dėl kitos priežasties, esu atlydėjusi draugę. Realiai išbandžiau visus būdus ten patekti(net kaip darbuotojas, kaip studentas). Kai nukritau nuo laiptų pirmiausia nuėjau pas savo gydytoją, kuris išsigando, kad gal skilo kaulas, nes kulšis buvo įspūdingo dydžio ir paeiti buvo sunku, negalėjau miegot dėl skausmo, tai jis man davė siuntimą į SPS, sakė, kad  važiuočiau taksi, bet toks siūlymas mane prajuokino lygiai taip pat, kaip ir traumatologo patarimas šaldyt su mėsa galūnę. Daktare, aš neturėjau ne tik kad mėsos, bet ir šaldytuvo. Abu pasijuokėm, suleido vaistukų, kad galėčiau nušliaužti iki autobuso namo. Visa laimė, kad gamtos mokslų fakulteto laiptai man nepadovanojo gipso, dar britni spyrs dainavau kai kritau. Visa laimė, kad kursiokė turėjo elastinio binto, to mandraus.

Kai buvo migrena, beveik nieko neatsimenu. Pamenu tik kad mane geri žmonės parvežė namo ir kad mane butiokė paryčiais įleido į namus, o po to labai ilgai miegojau. Net neatsimenu kaip nuvažiavau į ligoninę, kaip išsikviečiau, tik kažkokios šviesos ir veidai, atrodo, kad buvo pavasariška naktis, nes išvažiavau su tapkėm. Dabar žinau, kad yra kitų priemonių suvaldyti tam dalykui, bet jos nebūtinai veikia visad vienodai gerai, kartais vaistai nespėja suveikt, kol jie išeina lauk. Nežinau kas turi daugiau visokio plauko NVNU ir kitokių vaistų nei aš. Bet niekas nepadės, jei chujovai miegi ir valgai šūdą. Nervintis gal ir ne visada pavyksta išvengti, bet gali save išmokyt bent jau tuos tris kartus kažką normalaus suvalgyt ir miegoti pastovų kiekį valandų. Turėt šaldytų žirnelių irgi pravartu.

Kai lydėjau draugę, jaučiaus žiauriai pro, nes buvau toj ligoninėj ne tik pacientas, bet ir studentas, kuris žinojo kur ir ką daryti, kokios valandos labiausiai užimtos ir panašiai. Liūdnai pagalvojau, kad čia tikrai nereikia važiuoti vienam. 

Neseniai man vėl reikėjo į SPS pačiai. O gal nereikėjo. Nežinau. Aš turiu šiokį tokį suvokimą apie mediciną, apie skausmą, kiek jis turi tęstis. Kaip jau minėjau, turiu daug medikamentų, man gydytojai jų negaili išrašyti, bet jeigu pasiekta maksimali dozė vis dar negelbsti ilgą laiką, tikriausiai turiu kažką daryti? Susijuokiau, kad išlaikiau to dalyko egzą ir po to kreipiausi dėl to, ką kaip ir turiu mokėti. Ir jau važiuodama nujaučiau, kad niekas negalės labai pagelbėti, nes čia ne ūmi patologija. Na, aš vistiek važiavau, nes man nelengvėjo nepaisant mano turimų priemonių, man patarė vykti draugai, kurie yra tikresni medikai nei aš kada nors būsiu. Mane pamatė/apžiūrėjo net šeši gydytojai, man buvo atlikti tyrimai, visa tai kainavo valstybei. Didžioji personalo dalis maloniai elgėsi, išskyrus vieną atvejį, dėl ko ir paverkiau šikane po to (tame, kur visi eina pamyžt į induką). Žinau, kad nesu skubus ligonis, nulenkusi galvą kinkuoju, atsiprašinėju, kad atvažiavau, gerai, susimokėsiu, tik nepykit ant manęs. Po keturių valandų pagaliau gavau kažkokio vaistuko į šikną, išvažiavau namo jau tuo taksi, kurio sau 2013 metais leisti negalėjau. Aš jau triaže jaučiausi kalta, kad atvažiavau, nu gi galėjau pakentėt. Galėjau. Tačiau jei mano pacientė būtų irgi tokia Gintarė Aukselytė, aš tikriausiai jai skirčiau tą patį, liepčiau važiuot į SPS, nes vdrug čia koks apendicitas ar kitas chujus, o aš pražiūrėsiu? 

Šitoje situacijoje buvo galima visko išmokti, sakykim, kad skirtingų sričių gydytojai turi skirtingą požiūrį į NVNU (chirurgas sako gerti nors ir pakelį, urologas sako nekvailioti, dozė jau viršyta, reikia imti kitą medikamentą, nes urologai dar kažką raukia apie farmakologiją xd), kad tai, jog pasakei pacientui, kad darysi X procedūrą ir tiesiog neaiškinęs padarei, nereiškia, kad jis sutiko, nes kažkur padėjo parašiuką. Kaskart atsidūrusi gydytojų rankose sutinku gydytojų, kuriais nenoriu būti, arba atvirkščiai, etalonų, siekiamybių, bet kas žino ką aš prikrėsiu kai dirbsiu daug valandų, būsiu užkrauta popieriais ir pavargusi, o pas mane į SPS ateis ligonis, kurio čia neturėtų būti. Klaidų nedaro tik lavonai, nes jie išvis sprendimų nepriima. 

Šitame minčių kratinyje tikriausiai nelabai ką nors galima išgryninti. Tikriausiai dar nebuvau sutikusi tokių šaunių slaugytojų kaip SPS. Norėčiau jiems atskirai visiems padėkoti, už tuos visus kartus, net jei ir buvo išimčių, kaip ir visur. Apskritai, noriu dėkoti visiems ten dirbantiems - net ir tiems, kurie buvo bjaurūs - jei visi bus malonūs ir šilti, tai ten visi visada ir važiuos užkraus SPS ir tikrai ūmūs susirgimai negaus tiek dėmesio ir skubaus gydymo. Vat kam nenoriu padėkoti, tai savo medicinos studijoms, kur į testus įtraukia klausimus, kurie prasideda "į SPS atvyko X su neskubiais simptomais, jūsų tolimesni veiksmai bus..?" nes tada atrodo, kad visos patologijos vienodai svarbios ir diagnozuojamos tik SPS, ir net savo bei artimųjų sveikatos bėdų nebemoki kritiškai įvertinti. Kada pakentėti, o jei jau nekentėti, tai kur eiti - ar ten kur yra  tik specialistas, ar ten, kur bus ir echoskopas su laboratorija.

Tai va, būkit sveiki, prisižiūrėkit, aš irgi pasistengsiu.

Gintarė

*NVNU - nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pvz:. ibuprofenas.