***

Atrodo, kad gilioj nakty, 

Neegzistuoja jokios žmogaus ribos,

Tamsoj išnyksta gūdžios girios,

Ilgi plaukai ir skvernas palto...

Atrodo, kad gilioj nakty 

Kai užmiesty rusena žvaigždės

Kasnakt iš naujo paklysti

Ir dūšią nešasi prarastas laikas.

Norėtum, rodos, kad būtų viskas taip gražu

Kaip piešdavai ryškiuos vaiko sapnuos.

Bet tu esi gūdžioj nakty 

Pametęs kelią atgalios.