***

Pro plyšį spokso mėnulis

Žvaigždes į lovytes suguldęs.

Pametęs padangėj apsiaustą

Už girių tipena vakaras.

Prasilenkia netyčiom su naktim,

Gražuole šilta dar rugsėjį...

Tamsoj prie ugnies aš viena

Jos tamsų žvilgsnį stebėjau.

Galbūt ji šiandien nelaiminga,

Nes žvaigždės ankstyvos sumigo,

Galbūt ją erzina mėnuo

Merkiantis akim pro plyšį?

Galbūt ji norėjo, kad vakaras

Palauktų dar kokią minutę.

Nusisukus nematė, kvailelė,

Kaip graudžiai jis vėl atsiduso.