Ei, rudenie, atnešk man prie kojų gėlių.
Ne išdžiūvusių lapų, ne saują spuoguotų gilių.
Atnešk man glėbį narcizų ir tulpių.
Užklok mano rankas pavasario podėliais,
Vasaros turtais.
Atnešk man vilties, tris gramus, ne, tris šaukštus.
Įpilk į arbatą, kai apsimesiu, kad nematau.
Užklok mano petį sužvarbusį naktį
Ir šalia pats prigulk, kol nepajutau.
Rudenie, nedaužyk mano taurių ir mamos sietynų,
Nesikniski po stalčius, juos netvarka jau nuo vaikystės,
Nepalikinėk netyčia ten
savo daiktų
Tik atnešk, prašau, prie kojų man gėlių.
Komentarai
Rašyti komentarą