Kelyje?

Labai džiaugiuosi, kad man yra 29 - eri metai, o ne 9 ar 19. Kiek daug dalykų man galima...

Aš galiu užsisakyti į darbą kebabą ir jį valgyti. 

Jei negaliu prisiversti nuvalyti langų, galiu sumokėti kažkam, kad juos nuvalytų už mane. Ir dar orkaitę prie to pačio, ir dušą... 

Man gali padaryti manikiūrą ir pedikiūrą, jeigu aš noriu. Jeigu nenoriu, gali nedaryti.

Galiu išmesti baisią patalynę ir puodelį. Neatsiklaususi. 

Galiu susirasti darbą, iš jo išeiti, susirasti kitą.

Galiu studijuoti ką tik noriu ir neklausti kitų nuomonės.

Galiu darytis tatuiruotes, vertis auskarus, numesti svorio ir vėl jo priaugti.

Galiu pasakyti "ne, nenoriu" ir nebesiaiškinti kodėl nenoriu ir kodėl ne.

Jeigu galvoju, kad negaliu, tai reiškia negaliu. Net jei po negaliu yra nenoriu. 

Galiu nuspręsti kas man yra normalu ir kas yra normalu man, nebūtinai turi sutapti su visuomenės normalumu.

Galiu turėti pinigų, galiu jų neturėti. Abiem atvejais jų turėjimas ir neturėjimas daugiausia priklauso nuo manęs. 

Galiu taupyti ir leisti santaupas kur norisi. 

Galiu išmesti batus arba jų neišmesti. 

Galiu daryti gimtadienį arba jo nešvęsti.

Galiu pasiųsti žmones toli toli ir nesijausti dėl to kalta ar skolinga. 

Galiu žmones prisileisti ir jei noriu, priimti tai, kad jie nori prisileisti mane.

Apskritai, galiu suvokti, kad aš NIEKAM nieko neskolinga. 

Galiu turėti kačių ir vyrą. O gal vyrą ir kačių???

Galiu turėti draugų, kurie su manimi yra, nes nori būti su manimi. 

Galiu džiaugtis, kad gyvenu SAVO gyvenimą, kurį kartu su manimi švenčia geri žmonės, kurie irgi gyvena SAVO gyvenimus. 

Jeigu jaučiu nerimą, galiu paklausti savęs "ko tu, Gintare nori".

Dažniausiai Gintarė nori ramybės.