Iškepsiu pati
šokoladinį lavos tortą
kur prapjausi ir bėgs
šokoladas.
Kakava nubarstysiu
baltas namų lubas ir
sienas
keiksnodama valysiu
labiau jas išmuzodama.
Išsuksiu kiaušinį su
miltais -
sulips į šaunų gumulą
didesnį negu mano
gerklėje
kai susikaupia dienos
vargas,
ar pamačius narcizų
puokštę
rankose ją siūlančios
močiutės.
Gražus gyvenimas.
Saldus.
Jį prapjovus kraujai
teka.
Ne viskas
išsisprendžia šokoladu,
nubliauta morda ar
daug feirio.
Bet sienos nusivalo,
skriaudos pasimiršta.
O tortus išvis kas dabar patys kepa?
Komentarai
Rašyti komentarą