Palauk iki tol, kol baigsi pradinę mokyklą. Tada jau nereiks eiti į valgyklą susikibus už rankų su kitu pradinuku.
Palauk, kol būsi dešimtokas. Jie jau panašūs visai į žmones, tokie dideli, gražūs jau visai, beveik suaugę. Dar paaugliškai nerangūs, bet nu gali palaukti iki dešimtos klasės, ane?
Palauk, kol baigsi vidurinę. Kaip ten sako, "išskleisi sparnus savo skrydžiui". Nebijok, niekad tau neliepia būti paukščiu ir ten vat skrist kaip vartiklis. Gali būt laivu, gali būti fūra ar dviračiu. Gali būti kuolu žemėj ar bokštu. Bet palauk, kol baigsi, tai tikrai bus kitaip viskas.
Palauk, kol baigsis pirmas kursas. Nu gali išgyvent vienus dar metus, kai apšilsi kojas, jau žinosi su kuo makaronai valgomi ir visur viską.
Palauk, kol nulipsi tėvams nuo sprando.
Palauk, kol baigsi mokslus. Kol išsitiesinsi dantis. Gausi gerai apmokamą darbą kur nors.
O ko po to reiks laukti?
Apskritai, kodėl ko nors reikia laukti?
Kas po to bus, kas nuo to bus geriau?
Komentarai
Rašyti komentarą