Ruduo labai įsijautė į savo vaidmenį - nupirsnojo jau pusė rugsėjo. Aš rudeniškumą matuoju sunaudotu arbatos kiekiu ir ilgiau džiūstančiais rūbais. Galėčiau į rudeniškumo skalę įtraukti ir vis noriau traukiamus megztinius iš spintos, gerklės ir nosies gleivinės paburkimą, vilnones kojines maunamas kas naktį ant sužvarbusių galūnių, Guns 'n Roses savo repertuare. Kaip norisi prisirišti prie žemės, kuri kartais savo slėgiu spaudžia į neaiškias gelmes ir jūras, bet tokios mintys tik įrodo, kad rugsėjis yra labai poetiškas mėnuo. Dar šviesu rytais, dar gali išeiti pasivaikščioti į vakarą, o ne gilią naktį. Nors ir šioji ateina - tempia sunkią skarą ant mūsų žemyno.
Paskutiniu metu vis stebiu savo minčių sezoniškumą. Kaip noriu viskuo piktintis esant šiltesniam periodui - tekstai apie lygybę, eilėraščiai ir kitas šlamštas keliaus kur jam ir vietą - šiukšlinėn. Aš juos skaitau dabar ir visiškai nesuprantu tos Gintarės, kuriai skaudėjo dėl tiek daug menkų dalykų. Visi esame lygesni už kitus, tai negi tai verta tiek pykčio, energijos, straipsnio ir taip depresyviam bloge? Nu jau. Jau geriau rašyti ir kalbėti apie tai, kas geriausiai man sekasi - apie nieką ir viską.
Užstrigau su savo "Pradedu nuo nulio" projektėliu, ne dėl to, kad trūksta žmonių su kuriais galėčiau kalbėtis ir rašyti. Jaučiu, kad per mažai skaitau, nes mano žodynas skurdus, kad tai dar nėra interviu, kuriuos norėčiau matyti, nors nerašant jie ir netobulės. Bet turint omenyje kiek daug laiko man reikia sugeneruoti naują interviu po jo paėmimo... Kol kas per vienus metus "pagimdžiau" du. Pasisiūlė kalbėti labai dideli ir puikūs žmonės, dar kelis labai nuostabius rekomendavo, bet ar man užteks įgūdžių jų istorijas aprašyti gyvai, suteikti interviu laisvą, bet organizuotą formą, kuri būtų įdomi skaityti, bet ir lengva suprasti? Turiu gal dvidešimties žmonių sąrašą, nuo daktaro laipsnį turinčių mokslininkų, iki muzikantų ir pardavėjų kurie augina tris vaikus. Vieni įdomesni už kitus, bet viskas stringa, nežinau nuo ko pradėti - juolab, kai parašo žmogus sergantis liga ir siūlosi duoti interviu - kad gali ne tik nuo nulio pradėti, bet ir nuo minus šimto. Aš noriu, labai noriu, bet greta stovi ir manosios bėdos, kurios nedingo per paskutinius mėnesius, kai galėjau jas spręsti, rašyti, arba daryti abu ir vienas kitam nebūtų trukdę. Bet oh well. Prisiruošiu.
Pradėjau dirbti naujoj darbovietėj, kuri su medicina visiškai nesusijusi. Kada nors aprašysiu kaip man ten sekasi, nors, pripažįstu, man trūksta reanimacijos. Bent garso ir šviesų tiek reanimacijoj, tiek dabartinėj darbovietėj užtenka vienodai.
Būkit sveiki :)
Truputį užstrigusi, bet greit išsivaduosianti, truputį apsirgusi, bet ryjanti kibirais arbatas,
Gintarė
Komentarai
Rašyti komentarą