Kokius reikalavimus keliate naujam daiktui, kurį žadate įsigyti? Tikriausiai begalę. Patogus, praktiškas, įperkamas, negendantis, ilgaamžis. Norite tam tikros spalvos, formos, kvapo ir tekstūros daikto, kuris tenkintų jūsų poreikius ir atitiktų savo paskirtį. Galbūt esate linkęs pirkti aksesuarą, kuris tiks prie kelių drabužių rinkinių, o gal turite krūvas daikteliukų, kuriais karstotės. Gal esate praktiškas ir pirksite brangią, patogią, fukcionalią biuro kėdę. O gal dabar sau tokios negalite leisti, ar nenorite pirkti tokio brangaus daikto - tada reikės ir stalo, ir naujos stalinės lempos, o ir kai kraustysitės, tikriausiai norėsite kitokios kėdės. Galbūt turit daugybę kvepalų pagal nuotaiką, o gal turit vienus vienintelius, kurie jums patinka.
Žodžiu, daiktas neišduos, nepaliks, viskuo įtiks.
O kaip žmogus?
Kiek iš Jūsų yra pagalvoję, kad dabar yra "emotionally unavailable" ir dabar nenori/negali investuoti savo laiko bei energijos į "long lasting" santykius, bet nenori būti vieni, tad iš bėdos gali ką nors susirasti - kuriam laikui. Kalbu ne vien apie romantiškus santykius, galbūt ir patys pastebite, kad yra žmonių, kurie turi vis kitus draugus ir vis su skirtingais žmonėmis leidžia laiką, o kiti būna vieni arba matote juos su tais pačiais žmonėmis ilgą, laiką. Galų gale, patys priskiriate save kuriai nors iš minėtų grupių. Juokingiausia, kad dažnai ieškodami didesnių ar mažesnių santykių reikalavimus moduliuojame ne konkrečiam žmogui, o sau - kad galiu sau leisti būti ir bjauresniam, ir kitokesniam, nes vis tiek neplanuoju ryšio ilgai išlaikyti(o gal kaip tik - neturiu atsiskleisti, pakaks ir socialinės kaukės), o jeigu žmogus liks sužeistas, na, ką padarysi, išsilaižysim ir eisim toliau, nes šis santykis buvo kaip vienkartinis puodelis, kurį pasinaudojus išmetame. Dažnai net nepagalvoję, į kurią rūšiavimo dėžę mesti, o metame prie bendrų šiukšlių.
 |
| Internetų nuotrauka iliustruojanti šį mano blogo įrašą. |
Nukrypau nuo to, ką norėjau pasakyti. Esmė tame, kad pastebėjau save keliant milijoną reikalavimų žmonėms. Labai pykstu ir ašaroju, kai jie negali jų išpildyti, nusiviliu visais, visuomet, viskuo. Bet tokių reikalavimų negalėsi išpildyti niekas. Niekada. Net pats idealiausias ir šauniausias žmogus žemėje neatitiks mano reikalavimų. Pačios dievybės ir geriausi planetos psichologai mane nuvils, nes niekad nebus tokio žmogaus, kuris gyventų pagal mano instrukciją. Galų gale, ar aš pati galiu pagal ją gyventi? Aš esu vienintelė, kuri gali išpildyti savo pačios lūkesčius, tačiau ne visuomet tai padarau. Bet keliu reikalavimus kiekvienam žmogui kaip kokiam daiktui - niekuomet nepaliks, visuomet išklausys, sotins mano reiklų ego gerais žodžiais. Bet labai sunku balansuoti tarp savo lūkesčių kitam, lūkesčių sau ir laiko bei energijos faktoriaus, kurį tu gali arba esi pasiruošęs išmokti skirti. Pajaučiu, kad prie daiktų, kvapų, knygų, drabužių esu prisirišusi labiau, nei prie tam tikrų žmonių. Nes su jais viskas aišku.
Dažnai su reikalavimais išplaukia ir kita problema - konstruktyvi kritika ir pagyros. Jau kažkada rašiau, kad kai man pasako "tu nuostabi" ir "tu durnė" jaučiuosi labai panašiai, nes tokios nepagrįstos kritikos ir pagyrų aš nesuprantu, kai paklausiu "kodėl?" ir sulaukiu atsakymo "tiesiog :) " man norisi apskritai tuos žmones paneigti. Nors apskritai, juk neturėčiau to jausti, jeigu nesitikėčiau būti priimta, patvirtinta kaip gera ir tinkama asmenybė. Bet tokie jausmai tik rodo, kad išties ieškau pripažinimo visur ir visada, keliu reikalavimus visiems, tik ne sau, todėl išnyra daugybė frustracijos ir skausmo.
Šiaip dabar madinga knistis vintažiniuose butikuose, iš seno daryti naujus dalykus. Net daiktų niekas nebeišmeta šiaip sau. Žmogus irgi šiaip sau nenurašomas, bet ir neužrašomas. Galbūt mano noras viską sudėti į lentynas ir gauti gražią mokyklinę formuluotę yra žalingas, bet aš nenoriu būti TIESIOG šūdu/stebuklu iš oro. Jeigu jau esu šūdas ar stebuklas, tai būsiu tokia dėl a, b, c ir d priežasčių.
Tegul lyja lietus.
Gintarė.
Komentarai
Rašyti komentarą