Prie progos pagooglinus kokius nors pediatrinius susirgimus 100proc. pirmame paeiškos puslapyje rasit bent vieną nuorodą į tėvų forumą. Šiaip tie forumai yra labai puikus dalykas - ypač kai mes nebesišnekam ir negali nubėgt pasiskolint pertusino iš kaimynės, ar paklaust ką daryti, į kokį daktarą kreiptis, nes pameni, kad 1999 metų rudenį jos kūdikis sirgo. Dabar labai dažnai būna taip, kad net nežinai kas yra tavo kaimynai.
Bet aš ne apie tai.
Vienžo, tokie super forumai, kur mamos ir tėčiai dalinasi informacija apie gydymo įstaigas, skiepus, vaistus ir kitus sveikatos reikalus yra labai geras aukštesnės vidutinės-vidutinės klasės šeimos atvaizdas. Labai faina skaityti, kai žmonės palaiko vieni kitus, nes egzistuoja kažkoks stebuklingas mamų fenomenas - jeigu >2 moterys augina mažamečius(mažamėnesius), jos suformuoja kažkokias mistines neurosensorines transcendentines jungtis ir labai noriai vienos kitoms padeda, ypač kai kalbame apie jų vaikus. Tie forumai pilni visokio plauko išminties apie "savaime natūraliai" atsirandantį imunitetą, apie homeopatinius žirniukus ir kitokį fenomenaliai įdomų mėšlą. Suvoki, kad daug žmonių apskritai nežino, kad yra skiepyti nuo tam tikrų ligų, todėl mano, kad ir jų vaikui nereikia skiepų ar vieno iš jų. Labiausiai man patinka išmintis ir gydymo būdai, kurie perduodami iš kartos į kartą, antai kaip promočiutės gydė vaikus kiaušiniu ar ten kokiu keistu brudu, kaip dideles karpas naikino gyvūnų šlapimu(ir karvei, ir vaikui padėjo). Kaip vaikui pradėjo duoti "sveikesnį" migdolų pieną, nors dar neseniai buvo maitintas mamos pienu, kuris vis dėl to yra ne augalinės kilmės... Vienu žodžiu ten tautosakos ir naujo urban living požiūrio - nors vežimais vežk, daryk statistikas ir mokslinius darbus, nes forumų įrašai išlikę bent iki 2000m. jei netingi skrolinti.
Po tokio šeštadieninio skrolinimo pagalvoju, koks prastas yra mūsų medicininis išprusimas. Juk tiek daug dalykų atkrenta, kai tiesiog nutuoki šiek tiek apie savo kūną ir tave supančią aplinką. Mikroorganizmas neturėtų skambėti kaip mikrokažkasbaisaus... o kai savo tetai porini kažką apie šiuos reikalus, ji numoja ranka, kad mes maži šarlataniukai, nes mus moko šarlatanai xd Na, aš tikrai dar tik maža šarlataniukė, nes kai man atkiša ranką ir klausia "tai ką man skauda čia?" aš atsakau, kad jiems skauda ranką.
Bet juk joks tėtis irba mama nenori savo vaikui nieko blogo. Kaip juos augino tėvai, taip ir jiems norisi auginti - saugiai, giminės patvirtintais metodais. Pvz:. "diagnozavus" vidurių užkietėjimą kūdikiui, prigirdyti jį tiek arbatų, kad vargšiukas suviduriuoja taip, kad persigeria per sauskelnes, antklodę ir čiužinį, o vaikas netenka skysčių, nors buvo girdytas(true story, pati mačiau ir dar garsiai paklausiau kaip toks mažas gali tiek daug). Bet aš tikrai tikiu, kad mamos ir tėčiai geriausiai žino, kas reikalingiausia ir geriausia jų vaikui, visgi jie daugiausia praleidžia su juo laiko, žino kiek jis unikalus ir panašiai. Tik kartais reikia daugiau žinių, nei močiutės neįkainojama patirtis, nes pasaulis kasdien keičiasi ir tobulėja. Visgi kai man į rankas įkrauna kūdikį, aš noriu sukalbėti tris Marijas ir dar kokį viešpaties angelą(juk yra tokia malda?), kad tik nieko tam beibiui nepadaryčiau, o mama pasižiūri į tą mažą žmogiuką ir pasako, kad "jaučiu, kad jam skauda pilvą". Čia tikriausiai dar viena transcendentinė jungtis, kurios buvimo tikriausiai niekados nerasime, bet vistiek jausime ją esant tol, kol pasaulyje buvus mamos, tėčiai ir jų vaikai. Kol žmonės teigia, kad gyvenimas keičiasi neįmanomais tempais, aš linkusi manyti, kad esmė liko ta pati, o prie detalių turime prisitaikyti patys. Tik kartais tai sunkoka užčiuopti.
Turiu puikų iliustruojantį pavyzdį. Mano dėdė pasakojo, kad jo močiutė ar promočiutė per šventes kepdavo didelį kumpį. Ir visad apipjaustydavo jo kampus. Ir visi galvojo, kad taip reikia. Eina metai, o visi kepa tą kumpį kaip senolė kepdavo. Kažkada jos paklausė, kokį čia efektą tie nupjaustyti kampai priduoda. O ji atsakė, kad jų orkaitė senovinė buvo labai mažytė ir tas kumpis netilpdavo. Tai reikėjo apipjaustyt kampus, kad mėsa neapdegtų. O dabar tai visi turi dideles šiuolaikiškas orkaites... :)
Tai vat tokie šeštadieniniai mano pamąstymai.
Būkit sveiki ir nesušalkit - užuodžiu pavasarį(nes prinešiau malkų visam savaitgaliui, gi sninga, žinot :) )
Gintarė
Komentarai
Rašyti komentarą