Ilgą laiką nedrįsau plaukų nusikirpti trumpai. Kai kirpėja klausdavo, tai kiek gi reikia nukirpti, sakydavau, kad taip, kad susirišt galėčiau. Visad norėjau juos suimti kietai, surišti į uodegą ar skausmingą kuodą, suimti taip, kad temptų, bet žinočiau, jog nepabėgs.
Vakare pasileidus plaukus jausdavaus nejaukiai - kažkaip per gerai - per laisvai, nesaugiai. Nors galvos odoj lakstydavo malonios skruzdelytės, kažkas būdavo ne taip - garbanos lipdavo į viršų, šonus, visas puses, lįsdavo į akis ir veikdavo šiaip, ką norėdavo. Tie laisvi plaukai, jeigu užaugdavo ilgesni, kutendavo pečius ir visaip kaip primindavo, kad jie darys kaip jie patys nori. Iki kol vėl bus kietai surišti.
Dažnai man primindavo laikytis tiesiai. Laikyti tiesią nugarą, įtraukti pilvą. Jeigu tada būčiau žinojus apie laikysenos petnešas, tikrai būčiau tokias nešiojus. vis norėjosi save į kažką įrišti - kelnių diržą užveržti, megztinį iki kaklo užsagstyti. Liemenėlė TURI veržti - aš taip tikrai galvojau - ir tik vakarop atleidus visas vadžias galima susmukti, susikūprinti ir visos dienos apynastrius pamiršti.
Aš galvojau, kad viską daryti sukandus dantis yra normalu - juk viskas veikia įsitempę - kad sugniaužus kumščius būti irgi yra ok. Kol vieną dieną derinant gitaros stygas aš jas pertempiau, ir pati ploniausioji trūko, skaudžiai "skynė" man per akis. Pamenu, norėjau ją trenkti į sieną, tą mano niekuo dėtą vargšę gitarą, ne kiek dėl to, kad skaudėjo, kiek dėl to, kad visiškai nelaukiau tokio siurprizo, ji tiesiog skynė man savo aštrų antausį plonai cypdama. Jaučiausi pažeminta, riebios ašaros tvenkėsi akyse...
Kitą rytą vėl susirišau kietai plaukus, susiveržiau save, įtempiau stygas.
Kažkada jas pertempiau, galbūt kas nors padėjo jas pertempti. Arba tempė tempė ir žiūrėjo kas bus.
Kartais pagalvoju, ar aš kada nors irgi trūkau.
Kažką užgavau, įskaudinau.
Aišku, kad taip. Retas žmogus nesusitepa tokiais dalykais.
Įdomu, ar tada tie žmonės suprato, kad aš to visai nenorėjau?
Man tiesiog trūko styga.
Ar aš pati supratau?
Komentarai
Rašyti komentarą