****

Kai po žemėm užsikasiu

Sąžine gyvybę užsikąsiu.

Lyg dangaus sūpynėm supsis mano siela

Išsiveržusi iš kūno per spygliuotą vielą.

Ji nesijuoks gracingai, kaip piešia vaikų knygos,

Ji rodys nepadorius gestus kiekvienam mažyliui,

Įlenks kapotą kokio naujo bmw

Ir žvengs vogdama bulvytes iš makdonaldo.

Kai pagaliau siela bus laisva, ji išsirinks

Sušlapusį, prilipusį prie žemės pienės pūką,

Jam ištars "Tu man rūpi"

Ir pranyks saulėlydžiui nudulkant.