Aha, gerai perskaitėt. Kiekvienas moteriškos lyties žinduolis turi dvi X chromosomas. Tam, kad genetinė medžiaga nesidubliuotų, viena X chromosoma randomly "išjungiama".
Tiek aš žinau apie genetikos referatą, kuriam turiu dar kelias valandas parašyti(kurio nereikėtų rašyti, jei nebūčiau pramigusi keturių paskaitų), bet aišku, aš prisiminiau, kad turiu blogą į kurį tris šviesmečius(laikas labai subjektyvus) nieko nerašiau ir išvis pamiršau tokį turinti. Tad štai, pranešu visiems, kad Gintarė Ieva Joana Aukselytė Rimanto...
baiginėja pirmą kursą medfake.
Palieku jums laiko užmėtyt mane akmenims.
Šiaip ne, man nusispjauti ką jūs apie apie mane galvojat, net jeigu ir kažkokiu magišku būdu skaitot šitą blog'o post'ą. Taip, aš, kuri visiems sakė, kad medikė niekados nebusiu, I don't have the qualities, ta, kuri sakė, kad kimarint mikrobiologijoj yra geriausia mano gyvenimo perspektyva ir jei kur norėčiau tikrai būt, tai nebent aktoriny... pernai pabėgo iš laboratorijos, metė mikrobus ir perstojo į mediciną. Gailiuosi? Ne. Liūdna praleistų metų? Ne. Kadangi nebestumiu ant medkės, gal dabar ant gamtukų stumsiu? Ne. Nebent ant jų valgyklos. Ar esu laiminga? Kadanors būsiu.
Kadangi man stojimai jau giliai lalalala dzin ir jau net nekyla minties lamos pildyt(pernai net košmarus su tuo susijusius sapnavau, žinot, should I stay or should I go), apie tai kalbėti norų kaip ir nekiltų, jei ne vienas toks atsitikimas, kaip visados, troleibuse. Aš matyt kaip magnetas traukiu pensisninkes(-us), bomžus ir šiaip lopus, nes jie ištisai prie manęs ko nors prisiknisa. Tai parūkyt prašo, tai šiaip kažką lepteli. Šį kartą prie manęs pristojo senutė. Tokia, sakytum, normali, gražiai pasenusi, net nesusierzinau, kad užkalbino. Bet long story short: jos nuomone, tėvai daro blogai, kad suteikia vaikams pasirinkimo teisę. Maniškiai mane paleido(thanks mom, I love u dad, I will be back once the semester ends) ir net nepriekaištavo kai visiems studijų metams pasakiau astalavistabeibi. Bet tos ponios nuomone, mano tėvai turėjo iš karto mane medkėn grūsti(bepročiai tie mokslininkai, jei gerai mokaisi, tai tik į daktarus) ir dar teatrališkai ties Algirdo stotele sušuko "Tai tau gal ir ženytis nelieps?" , Man kažkaip pritrūko žodžių, kai ji godojosi, kaip jai baisu, kad jos anūkė nežino(kaip ir bet kuris abiturientas) ką jis nori veikti su savo gyvenimėliu ir nuo klausimo "Kur stosi?" pakeičia veido spalvą į žalią kaip koks chameleonas. Man nuoširdžiai tos panelės gaila, nes aš pati turiu tokius senelius, kuriems jei gydytojas - tai tik chirurgas(nu jau negi nusiprastinsi?) ir su jais ginčytis, kad kiekvienai profesijai reikia meilės ir pašaukimo yra beprasmiška(nu atsisėdi ir dirbi, koks čia pašaukimas). Bet tokie jau tie seni žmonės, mes visi pasensim ir galbūt rėksiu ant jaunimo, kad tie neskaito knygų. Ai, palaukit, jie ir dabar neskaito...
Mano semestras praėjo paprastai. Tingėjau, rėkiau, spardžiausi, tris kartus palydėjau savo stogą, kaip ir pernai. Mokytis nėra sunku tiems, kurie mokosi. O ne Aukselytiškai palieka viską paskutinei akimirkai ir po to verkia. Bet aš nesiskundžiu. Not my style.
Apibūdinant šiuos studijų metus...
1) Į anglų ateini pačilint.
2)Jei manei, kad chemiją moki, sužinosi, kad nemoki.
3) Lotynų, atrodo, sunku, bet kai baigiasi... supratai, kad ir ten čilinai.
4) Medicinos istorija prapuolė vienų metų istorijoj.
5) Jei manei, kad psichologija įdomus mokslas... Nu ok, aš irgi maniau.
6)Jei ieškai beprasmybės, nueik į Tarptautinę politiką.
7) Histologija... histologija.
8) Kam mokausi medkėj, jei nekenčiu anatomijos?
9) Specialybės kalboje suvoki, ką reiškia Scio nihil scio. Nemoku gramatiškai kvėpuoti.
10) Biologijos/ antropologijos egzaminus laikiau, bet toks Format disk C, kad neatsimenu visiškai ką ten dėstė,
11)Biochemija... Aš ištvėriau ją pas gamtukus, tai dabar mano kursiokai mane labai myli, kai eina gintis laborų, o aš einu prilažyt anatos namie(pamiegot)
12) Per naktį galima nuveikt labai daug, jeigu nepalūžti.
13) Genetika būtų tikrai įdomu, jeigu ne mano baisus genealoginis medis, kurį man gėda buvo nešti ir... O VIEŠPATIE, MANO REFERATAS.
Miau, Gintarė
Komentarai
Rašyti komentarą