- Mama, kuo man būti? Kokia mano pasirinkta profesija tave priverstų manimi didžiuotis?
Aha, čia pagrindinis klausimas kurio klausinėjau mamos likus keliems mėnesiams iki mokyklos baigimo. Ji tik numojo ranka, kad nekalbėčiau nesąmonių ir geriau galvočiau kaip egzaminus gerai išlaikyt. Tada tą klausimą kažkaip pamiršau, išties, egzaminai iš manęs gėrė visus nervus ir sakiau, kad pagalvosiu kur stot kai pildysiu prašymą. Po išleistuvių, likus savaitei ar dviem iki prašymų pildymo pabaigos vėl užpuoliau savo tėvus su tuo pačiu klausimu. Jie nieko neatsakė, neleido man taip lengvai nusikratyti atsakomybės ir suversti visą kaltę jiems.
- Rinkis tą, ko nemestum. Na, kad dar nemokamas būtų.
Maniau, kad nusišausiu. Galėjau įvardint gazilijoną dalykų kurių nekenčiu daryti - bet kas, tik ne mokytoja(gink dieve, nu, kas gali tokį darbą dirbt), viskas kas susiję su matematika atkrenta, visos filologijos - irgi, netinka mano pasirinkti egzaminai. Filosofija, psichologija... Kreivai šypsau - būtų įdomu, bet ką su tokia profesija veiksi? Buvau apsisprendusi pasirinkti kažką perspektyvaus, gerą atlyginimą žadančio. Na, ir kad per sunku nebūtų.
Bet tuose aukštųjų mokyklų aprašymuose, kuriuos parašė labai talentingi asmenys(paskaičius atrodo, kad ten viskas nuostabu, nu taip saldžiai parašyta...) nebuvo nei vienos studijų programos, kuri būtų ir perspektyvi, ir man patiktų. Ne, Aukselyte, nežiūrėk į aktorinį, nežiūrėk į jokias ten nesąmones - būk protinga. Juk visada tokia buvai, gi esi garbanota, nešioji akinius ir turi kelias klišes nuo kurių atrodai born genius. Rinkis protingai, atsakingai.
Seneliai vis atsidūsėdavo kaip giminėj būtų faina turėt nors vieną daktarėlį, vat, kaip būtų galima pasigirt senelio pusseserei, kur jos anūkai į profkę išėjo.Sukandu dantis, sakau, kad ne, jau šito padaryt tai aš negaliu, o jie taip maldaujamai į mane žiūri, su tokiom viltim... Juk jau mano mama į mediciną nestojo(su tiksliaisiais nieko bendro niekada neturėjo), nors gerai mokėsi, tai galbūt aš galėčiau, juk galėčiau ar ne?
Nesiklausiau, užsimerkiau, pasirinkau. Niekas nesuprato kur aš mokysiuos(aš irgi ne, lol), bet Aukselytė niekada nedarė blogų pasirinkimų, ji viską gerai apgalvojo ir niekam gėdos nepadarys.
Na, stojau, įstojau pirmu numeriu. Labai savim didžiavaus, jaučiaus šaunuolė, atsispyrus visoms pagundoms ir einanti teisingu geros dukters keliu.
Praėjo metai, stebiu šių metų abiturientų priėmimą į aukštąsias. Visi jūs rėkiate, kokia bloga ir nevykusi yra mūsų švietimo sistema, bet ištiesų... sugedę esate jūs, žmonės.
Žiniasklaida, jūs patys rėkiate kurie abiturientai yra reikalingi. Inžinieriai, medikai, gal teisininkai ir taip toliau ir panašiai. Motinos apsiverkia išgirdusios apie menus, nes, vaike, BŪDAMAS MENININKU TU NETURĖSI KĄ ĖSTI.
Visada tik ėsti ėsti ėsti.
Pseudopatriotai rėkia apie laisvą Lietuvą, bet, žmogeliai, jūs neigiate mus.
Neigiate rašantį(jis juk nieko neveikia), neigiate piešiantį(jis neturi ko ėsti), neigiate muzikuojantį(pilna tokių kaip jis), kuriančio jums nereikia, jums nereikia minčių laisvės. Neduokdie, jūsų sūnus mes studijas...( ką tada žmonės pasakys?), bobutė norėtų, kad anūkas būtų kunigėliu, taip gražiai akis blizgina, būk, anūkėli, teisininku, trina rankom senelis, žemę užrašys tau. Motina meldžiasi, kad išvis kur įstotų, o tėvas neturi nuomonės. Į atsaką, kad gal šiais metais nestosiu patranko kumščiu į stalą, bet šiaip daugiau nieko.
Būtų visai nieko būti savimi.
Sunki profesija, daug reikalaujanti aukų.
Žmonės, gal susimąstykit ir palikit vaikus ramybėje?
Neseniai girdėjau troleibuse vaikinukų pokalbį, kaip norėtų būt siuvėjais visai(kiek galima, kostiumas arba džinsai), bet tada visi galvotų, kad jie gėjai.
Į profkę stoti blogai, tau bus klijuojama nevykėlio etiketė.
Įstoję į kolegijas žymimi kaip tie, kurie neįstojo į universitetus. Įstoję į Kauną - tie, kurie neįstojo į Vilnių. Žmonės pasirinkę šiais metais nestoti yra išvis nesusipratimas ir ko jau ko, bet tokių lodarių mūsų visuomenei nereikia.
Nes jums, mieli mano, nieko nereikia.
Siūlau pabandyti priimti tiesą, kad yra ne vien teisininkai, medikai ir tie kiti.
Cituoju save:
Nebe tie laikai, kad karjeros viršūnė buvo darbas fabriko skyriaus vedėju, net nemanau, kad išliko tokia sąvoka "profesija". Labiau yra "karjera" - ją pradedi tam tikroj srity ir tęsi kažkur, kur tau pačiam norisi. Bet no way, tai, Gintarėl, tu anei bankininks, anei mediks, anei teisininks, anei nusikaltėlis. Nebus iš tavęs žmogaus. Kepėjai kepa bulkutes, kirpėjai kerpa plaukus, pardavėjai parduoda kažką, o ką tu..? A bus iš tavęs žmuogus? Nu bus, tetos ir dėdės, berniukai ir mergaitės, vyrai ir moterys, BUS
Nubausti negalima pasigailėti. Kur dėsit kablelį? Moralo nebus. Nes gi jūsų laisvė rinktis.
Meow.
****
Pastaba - tikrai nestumiu ant medikų ir teisininkų. Tiesiog. Miau.
Komentarai
Rašyti komentarą